Advokatas Algirdas Bauža

Tik tas, kas nelaimingas, žino, kas yra laimė.Laimingasis tėra tarytum koks gyvenimo jausmo manekenas. Jis tik demonstruoja, bet pats to neturi.Šviesa nešviečia, kai šviesu; ji šviečia tik tamsoje.– Erich Maria Remarque. “Trys draugai” – ...

Visа pаslаptis tamе, jоg nereikia vaikytis drugelių.Рrižiūrėkitе savo sоdą – ir jie patys аtskris.– Kinų išmintis – ...

Suprasti gyvenimą galima tik žvelgiant atgal, bet gyventi reikia pirmyn.– Carolin Philipps. “Balti žiedai geltonoje upėje“ – ...

Senstant širdis kaip medis numeta lapus.Ne visus vėjus žmogus atlaiko. Kiekviena diena nusineša po kelis lapus, bet būna audrų, kurios vienu šuoru nulaužia kelias šakas.Tačiau medžiai pavasarį vėl sužaliuoja, o širdis nebeatgyja niekados.– Julian Barnes. „Flobero papūga“ – ...

Gyvenimo uždavinys ne tas, kad būtum daugumos pusėje,o tas, kad gyventum sutinkamai su vidiniais,tavo įsisąmonintais dėsniais.– Marcus Aurelius – ...

Kas daug dirba, daug ir klysta.Kas mažiau dirba, tas mažiau klysta.Kas nedirba, tas neklysta.Kas neklysta, tą paaukština 🙂

Neigiantieji laiką sako: keturiasdešimt yra niekis, penkiasdešimt – pats žydėjimas, šešiasdešimt – naujas keturiasdešimtmetis ir taip toliau.Aš žinau tik tiek: yra objektyvus laikas, bet yra ir subjektyvus laikas, kai tu nešioji laikrodį su ciferblatu vidinėje riešo pusėje, prie pat tvinksinčio pulso. Ir tas asmeninis laikas, kuris yra tikrasis laikas, matuojamas tav...

Žmonės paprastai retai kada bando suprasti vieni kitų padėtį, todėl kyla tiek nesusipratimų, tiek žiaurumo ir melo. Jie atkakliai nenori atsisakyti savo požiūrio ir viską vertina tik pagal savo pačių skonį, savo polinkius ir siekius, visai neatsižvelgdami į kitus… reikia, kad jie išmoktų išeiti iš savo ribotos sąmonės lauko…Todėl, užuot kaltinę žmones, paban...

Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų dangiškasis Tėvas duos gera tiems, kurie jį prašo.– Naujasis Testamentas. Evangelija pagal Matą 7:11 – ...

Praėjus vakarui ilgėtisaplinkui ims visi daiktaiant sienos nusipiešiu skėtįir pasislėpsiu, o lašailietaus bels į duris, į langus,sakysiu jums – manęs nėra…ir rankomis suspaudęs galvąpo skėčiu lauksiu, kol žiemaateis ir taps širdis tuščia,tokia tuščia, kad mėnėsienojaš žaisiu su savim per žiemąslėpynes apleistam name.– Rimas Burokas – ...