Sapnavau, kad esu danguje plevenantis drugelis,paskui nubudau.Dabar klausiu savęs: ar esu žmogus,sapnavęs, kad jis yra drugelis,ar esu drugelis, sapnuojantis, kad jis yra žmogus?– Žuangzi (IV a. pr. Kr.) –
...
Mesk tą savo užsidarymą, tą liūdesį, tą nusižeminimą ir baimę!Eik į gyvenimą pakelta galva ir atvira širdžia. Savo širdies vis tiek nenumarinsi.Priimk gyvenimą kaip būtinybę, bet manyk, kad geriau nė negalėjo būti.Nieko nesibijok, nieko nesigailėk ir dėl nieko nesisielok.– Vincas Mykolaitis-Putinas. „Altorių šešėly“ –
...
Tu visuomet nori viską žinoti nuo pat pradžių.Bet pradžios nėra.Pradžia yra tik tavo galvoje.– Carlos Castaneda –
...
Neužmirškime išmesti šiukšles…. iš kibiro…. iš galvos… iš gyvenimo! Neeikvokime laiko ir jėgų tampymui su savimi.
...
Įeidami į namus, pasveikinkite juos.Ir jeigu namai bus verti, teateinie po jų stogu jūsų ramybė.– Naujasis Testamentas. Evangelija pagal Matą 10, 7-15 –
...
Svarbu ne tai, į ką žiūri. Svarbu, ką Tu matai.– Henry David Thoreau –
Kartais taip norėčiau užlipti laiptais iki dangaus, kad galėčiau apkabinti tuos, kurie išėjo per anksti….
...
Ateina rudenys per pievų žiedus,Per žalio miško lapelius,Taip šalta rytmetį, paukštelis nebegiedaIr nebežydi žiedas, pilnas ir gražus.Koks mėlynas dangus! Danguj akutės gailiosKas vakarą graudina mus.Prisirenka širdy daug ilgesio, daug meilėsBerašant rudenio žodžius.Netrukus kris ant tako snaigėsIr nebebus jau taip jauku –Viskas pasauly vieną kartą baigias.Kartu neamžinas...
Niekingiausia silpnadvasiškumo atmaina – gailestis sau pačiam.– Marcus Aurelius –
Išmok pabūti tylus.Tegul tavo nurimęs protas klausosi ir priima.– Pitagoras –
Naujausi komentarai