-Niekas nesijuokia iš Dievo kare.
-Niekas nesijuokia iš Dievo ligoninėje.
-Niekas nesijuokia iš Dievo gaisro ar potvynio metu.
-Niekas nesijuokia iš Dievo, kai lėktuvą pradeda stipriai kratyti.
-Niekas nesijuokia iš Dievo, kai tamsoje pastoja kelią nepažįstami…
Tačiau neretai pasišaipymai iš Dievo ir replikos, kad Dievas mūsų nemyli, juokina žmones.
Bet niekas nesijuokia i...
Kasdieniai rūpesčiai, mintys, darbai, pareigos – visa tai labai trukdo pajausti dabarties momentą, akimirkos žavesį.
Mes laukiame rudens (žiemos, pavasario, vasaros) visus metus, o kai jis ateina pas mus vistiek viskas taip pat. Rūpesčiai, darbai, pareigos. Mintys apie ateitį.
Neužmirškime, kur mes dabar esame, ką veikiame, kas aplinkui mus. Atkreipkime dėmesį į dangų su debesim...
Po žemu ir pilku dangumi
Aš einu palenkęs galvą
Ir mąstau, kaip sielai artimi
Tie tušti laukai ir kalvos
Rudenio mieguistam nykume.
– Vytautas Mačernis –
...
Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės: kad nebūtumėte tarytum neišmanėliai, bet kaip išmintingi, gerai naudojantys laiką,
nes dienos yra piktos.
– Naujasis Testamentas. Laiškas efeziečiams 5,15-16 –
...
Neužbaigtume yra ypatingas žavesys.
Ant stalo kūrybinė betvarkė, nors viską lengva ir paprasta rasti. Atversta knyga baigtame skaityti puslapyje. Pagalvėlė lyg ne nuo tos sofos. Languotas pledas, paliktas ant kėdės atlošo prie lango. Ne iki galo užtraukta užuolaida. Nesudegusios žvakės žvakidėse.
Tai jauku ir šilta.
Lengvas netvarkingumas traukia. Nebijokime būti juokingais ar...
Sugeba gi žmonės ir dar taip 🙂 Fainuoliai!
...
Nesielvartauk, kad žmonės tavęs nesupranta,
liūdniau, kai tu nesupranti žmonių.
– Konfucijus –
...
Viena pora, patekusi į labai sunkų gyvenimo laikotarpį, nutarė baigti gyvenimą ir nušokti nuo namo stogo. Susirado jie aukščiausią namą ir atsistojo ant stogo krašto. Po to jie suskaičiavo iki trijų ir moteris šoko, o vyras paliko stovėti ir žiūrėti. Po kelių sekundžių jis pamatė, kaip moteris išskleidė parašiutą.
Taigi, kas ką išdavė – ji jį ar jis ją?
...
Kiek daug pasaulyje yra daiktų, kurių man nereikia.
– Sokratas –
Visada negalėjau suprasti, kodėl žmonės kitus žmones skirsto į gražius ir negražius.
Nebuvo mano gyvenime negražių žmonių. Man patinka aukšti žmonės, nes jie pastebimi, man patinka neaukšti žmonės, nes jie jaukūs. Man patinka liesučiai žmonės už tai, kad juos galima visiškai apkabinti ir galvoti, jog sugavai juos, man patinka storučiai žmonės už tai, kad jie šilti. Ma...
Naujausi komentarai