Advokatas Algirdas Bauža

Tarp žydinčių kaštanų Raudona bažnytėlė. – Juk čia vaikystė mano! Nejau ji grįžo vėlei? Aš nedrąsi stovėjau Pilioriun prisiglaudus, – O žmonės trankiai ėjo Ir prie altoriaus spaudės. Manęs čia nepažįsta Pro gedulingą šydą. Bet kojos žengt nedrįsta – Tiek daug, tiek daugel klydę. Sakykloj kalba – keista! – Jisai – iš Galilėjos: – Tebūna jai atleista...

Manau, kad viskas gyvenime – menas. Tai, ką mes veikiame. Kaip rengiamės. Kaip kažką mylime ir kaip kalbame. Mūsų šypsena ir mūsų asmenybė. Tai, kuo mes tikime ir visos mūsų svajonės. Kaip geriame arbatą. Kaip puošiame savo butą. Arba kaip linksminamės. Mūsų pirkinių sąrašas. Maistas, kurį gaminame. Kaip mes rašome. Ir kaip mes jaučiamės. Gyvenimas – tai menas. ...

Человеку надо мало: чтоб искал и находил. Чтоб имелись для начала Друг – один и враг – один… Человеку надо мало: чтоб тропинка вдаль вела. Чтоб жила на свете мама. Сколько нужно ей – жила.. Человеку надо мало: по�...

Kitus gali mokyti skaityti ir rašyti tik tada, kai pats išmoksi. Juo labiau – gyventi. – Marcus Aurelius –  

Tai, ką mes veikiame dabar, gali būti paskutiniu mūsų poelgiu Žemėje. Pasaulyje nėra jėgos, kuri galėtų mums garantuoti, kad mes pragyvensime dar bent minutę, dieną, savaitę, mėnesį… Pagalvokime apie tai. ...

Aš vistiek dėl nieko nesigailiu – bent jau todėl, kad tai beprasmiška. – Elçin Səfərli –   ...

Neliūdėk, – pasakė Alisa. – Anksčiau ar vėliau, viskas taps aišku, viskas atsistos į savo vietas ir išsirikiuos į vieną gražią schemą, tokią kaip nėrinių. Taps aišku, kodėl visa tai buvo būtina, nes viskas bus teisinga. – Lewis Carroll. „Alisa Stebuklų šalyje“ – ...

Naktis artėja, pučia šaltas vėjas, Laukus užklojo ūkana vėsi. Pro tirštą miglą žemėn pažiūrėjęs, Mėnulis vėl paskendo debesy. – Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz). „Gražina“ – ...

Pagerbkime amžino poilsio žemę, Kur ilsis seneliai, tėvai ar draugai. Lai jų atminimas mumyse rusena – Mes juos prisiminsim ilgai – dar ilgai. Mes Vėlinių dieną prisimenam juosius, Kiek skausmo jiems teko patirt. Išeit amžinybėn, palikus gyvuosius, Paklusus likimui numirt. Žvakelės ir gėlės šią Vėlinių dieną – Kiek daug čionai ilsis žmonių – Žmogaus laikinumas mus...

Kartais taip norėčiau užlipti laiptais iki dangaus, kad galėčiau apkabinti tuos, kurie išėjo per anksti…. ...