Advokatas Algirdas Bauža

– Gal malonėtumėte pasakyti… – Kalbėk tik tada, kai į tave kreipiasi! – atžariai nutraukė ją Karalienė. – Bet jei visi laikytųsi šios taisyklės, – atsakė visad mėgstanti pasiginčyti Alisa, – ir jei tik tada kalbėtum, kai į tave kreipiamasi, tai, matote, niekas niekada nepasakytų nė žodžio… – Lewis Carroll. „Alisa stebukl�...

Aš vistiek dėl nieko nesigailiu – bent jau todėl, kad tai beprasmiška. – Elçin Səfərli –

Kai vėjas tau ilgai ir sunkiai šaukia Ir ima vasaros dienas rudens šalna lankyt, Tu sėdi po senu medžiu prieš platų lauką Ir iš vaikystės saulės nuotykius renki. Girdėjai – skundžiasi kažkas: gyvenimas jam neprasmingas… Dabar jis skundžiasi – prasmės per daug… Ir verkia, būdamas per daug laimingas, Nebegalėdamas tos laimės pavadint vardu. Ir liūdna tau, kad į...

Visi mes ateiname iš savo vaikystės. – Antoine de Saint-Exupéry –

Naktis artėja, pučia šaltas vėjas, Laukus užklojo ūkana vėsi. Pro tirštą miglą žemėn pažiūrėjęs, Mėnulis vėl paskendo debesy. – Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz). „Gražina“ – ...

Mačiau pro langą žalią šilko skarą. Mirgėjo ji, jau auksu atausta. Girdėjo grojant gonkose gitarą, Raudojo grojo, oi! gitara ta… Ji suokė skundą, kad taip greitai runda Rudens rimty rymodami šilai. O skausmas bunda, o skaudžiai sujunda Ir dunda didūs viesulai… Dejavo žiedo žūvančio ružavo, Dejavo javo nokstančio mirties. Dejone savo taip stygas užgavo Rudens palangėj m�...

Neliūdėk, – pasakė Alisa. – Anksčiau ar vėliau, viskas taps aišku, viskas atsistos į savo vietas ir išsirikiuos į vieną gražią schemą, tokią kaip nėrinių. Taps aišku, kodėl visa tai buvo būtina, nes viskas bus teisinga. – Lewis Carroll. „Alisa Stebuklų šalyje“ – ...

-Niekas nesijuokia iš Dievo kare. -Niekas nesijuokia iš Dievo ligoninėje. -Niekas nesijuokia iš Dievo gaisro ar potvynio metu. -Niekas nesijuokia iš Dievo, kai lėktuvą pradeda stipriai kratyti. -Niekas nesijuokia iš Dievo, kai tamsoje pastoja kelią nepažįstami… Tačiau neretai pasišaipymai iš Dievo, iš pasakymo, kad Dievas mus myli, juokina žmones. Bet niekas nesijuokia iš...

Stiprūs žmonės visada paprasti. – Levas Nikolajevičius Tolstojus (Лев Николаевич Толстой) –

Visada negalėjau suprasti, kodėl žmonės kitus žmones skirsto į gražius ir negražius. Nebuvo mano gyvenime negražių žmonių. Man patinka aukšti žmonės, nes jie pastebimi, man patinka neaukšti žmonės, nes jie jaukūs. Man patinka liesučiai žmonės už tai, kad juos galima visiškai apkabinti ir galvoti, jog sugavai juos, man patinka storučiai žmonės už tai, kad jie šilti. Ma...