Maža mergaitė


Maža mergaitė rankose laikė du obuolius. Jos mama šypsodamasi paklausė savo mažosios princesės: „Mieloji, ar pasidalintum vienu iš dviejų obuolių su savo mamyte?”

Mergaitė kelias sekundes žiūrėjo į mamą, o po to greitai atsikando vieno ir kito obuolio.

Mama pajuto kaip dingsta šypsena jos veide, bet labai pasistengė neparodyti savo nusivylimo, kad jos mylima dukrelė nepanoro pasidalinti su ja obuoliu.

Staiga mergaitė ištiesė vieną iš atsikąstų obuolių ir pasakė: „Mama, paimk šitą, jis saldesnis”.

Nesvarbu kiek mes suaugę, patyrę ir žinantys žmonės, niekada neskubėkime teisti kitų, suteikime jiems galimybę paaiškinti. Tai, ką mes matome, gali būti apgaulinga! Dažnai matydami tik bendrą vaizdą mes klystame dėl tikrųjų kito žmogaus motyvų.

Tegul 2025-ais metais su jumis būna žmonės, kurie pasiruošę ne tik atkąsti daugybę obuolių tam, kad jums atiduoti patį saldžiausią ir tegul su jumis būna žmonės, kuriems jūs pasiruošę atiduoti geriausia!

Axel Munthe

Laimę galime rasti tik patys savyje, nesitikėkite jos sulaukti iš kitų – laimės taip mažai, jog retas gali ja dalytis.

Skausmą turime vieni pakelti – nesąžininga užkrauti jį kitam, vis tiek, ar tai būtų vyras ar moteris.

Kiekvienas iš mūsų turi pats savo jėgomis kovoti ir kirsti iš paskutiniųjų kaip pridera kovotojams, nes mes tokie ir esame gimę.

– Axel Munthe –