Pradėjau skaityti lotynų raštus. Ir čia aš susidūriau su keistu, bet tikru reiškiniu: ne tiek iš žodžių aš suprasdavau ir sužinodavau apie dalykus, kiek iš savo patirties suprasdavau žodžius.
Kokia nauda, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi darbų? Ar gali jį išgelbėti toks tikėjimas?
Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto, ir kas nors iš jūsų jiems tartų: “Eikite ramybėje, sušilkite ir pasisotinkite”, o neduotų, ko reikia jų kūnui, – kokia iš to nauda?
Taip ir tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs.