Advokatas Algirdas Bauža

Advokatas Klaipėdoje

Temos

Iškeldinimas iš patalpos

Po skyrybų su savo sutuoktiniu butas buvo paliktas mano nuosavybėje, bet vyras pasiliko jame gyventi, jame jis ir registruotas, deklaravęs savo gyvenamąją vietą (nežinau tiksliai). Sakė, kad gyvens laikinai, kol susiras kitą būstą, tačiau dabar jau kitaip kalba ir sako gyvens mano bute kiek jam patinka. Kaip jį iškeldinti?

Iki šiol daugelis teisę gyventi bute klaidingai sutapatina su priregistravimu ir atitinkamai šių teisių netekimą sutapatina su išregistravimu (dabar gyvenamoji vieta deklaruojama). Manau, toks supratimas atėjo iš sovietinių laikų, kai buvo draudžiama gyventi bute be registracijos. Tačiau registracija tai administracinis dalykas, spręstinas administracine tvarka ir susijęs jis ne su nuosavybės teise į būstą arba su teise gyventi jame, bet tam, kad informuotų valdžios, teisėsaugos organus kokiu adresu galima asmenį surasti. Registracija, kaip ir gyvenamosios vietos deklaravimas, nei duoda teisės į butą, nei atima tokią teisę. Pavyzdžiui, asmuo nuosavybėje turi kelis butus, bet gyvenamąją vietą, suprantama, deklaravęs tik viename. Kaip taisyklė tame, kuriame pastoviai arba dažniausiai gyvena. Nepaisant registracijos (deklaravimo) nebuvimo kituose butuose, jie yra asmens nuosavybėje. Tas pats principas taikomas ir gyvenamajai vietai nustatyti, nes Civilinio kodekso 2.16 straipsnyje “Fizinio asmens gyvenamoji vieta” rašoma, kad “Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena” (1 d.), o minėto straipsnio 2 dalyje rašoma, kad “Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta”.

Kartu būtina įvertinti dar kelis Civilinio kodekso straipsnius: 2.12 straipsnio     3 dalis nustato, kad fizinis asmuo gali turėti tik vieną gyvenamąją vietą, o  2.17 straipsnio 2, 3 dalyse rašoma, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą, o jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta.

Iš šių teisės normų ne tik matyti, kad deklaravimas (registravimas) tikrai nėra pirminis ir vienintelis gyvenamosios vietos nustatymo būdas, bet kartu tai būtina prisiminti kreipiantis į teismą su procesiniu dokumentu, nes jame būtina nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų, ekspertų ir kt. gyvenamąsias vietas. Tai Jums gal ir neaktualu, nes procesinius dokumentus teismui, kaip taisyklė, ruošia advokatai ir jie tikrai žino minėtų teisės normų reikalavimus.

Grįžtant prie klausimo darytina išvada, kad norint iškeldinti asmenį iš buto būtina kreiptis į teismą dėl iškeldinimo, t.y. savininkas gina savo teises dėl trukdymo naudotis jam priklausančiu turtu.