Advokatas Algirdas Bauža

Advokatas Klaipėdoje

Temos

Bauda už nebendravimą su vaiku

Teisės ir pareigos. Dažniausiai, kaip įprasta, prisimenamos teisės, o pareigos… kaip nors, kiek nors, kada nors.

Teismuose nemaža bylų, kai vaiko tėvai bylinėjasi dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nes gražiuoju dėl to nesusitaria.

Standartiškai nustatoma bendravimo tvarka darbo dienomis, savaitgaliais, apibrėžiama, kurią valandą vaikas bus paimamas, kurią – grąžinamas, iš kur paimamas ir t. t.

Neseniai pasibaigė byla, vykusi daugiau nei metus ir 7 puslapių teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka buvo du rašytiniai puslapiai – švenčių dienomis (valstybinėmis ir religinėmis), kai vienais metais švenčiama su vienu iš tėvų, kitais – su kitu, tėvų lankymasis su vaiku pas kiekvienus senelius,  aptartas atostogų grafikas, kaip bendraus dabar ir ateityje, kada iš kur pasiims bei kur atveš vaiką, ir t.t ir pan.

Du spausdinti puslapiai!

Kaip realiai tai bus įgyvendinama – negalėčiau atsakyti.

Ar toks smulkiai surašytas bendravimas atitinka vaiko interesams – tikrai abejoju.

Kad tai buvo kartu negyvenančių tėvų ambicijų reikalas – kažkodėl neabejoju.

Iš karto noriu pasakyti, jog net po tokio teismo sprendimo tėvai gali gražiuoju susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos atsižvelgdami išimtinai į vaiko interesus, pvz. jeigu vienas iš tėvų negali bendrauti nustatytu metu, šalys gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos, lankstumas gali išlikti ir nustačius tvarką

Yra ir kitas šio klausimo aspektas.

Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis nustato: “Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje”.

Vienoje byloje, teismo nutartimi buvo patvirtinta vaikų tėvo ir motinos taikos sutartis, kuria buvo nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka. Tėvas bendravimo su vaikais tvarkos nevykdė. Teismas vaikų motinai išdavė vykdomąjį raštą, šis buvo pateiktas vykdyti antstolei. Antstolė patvarkymais įpareigojo vaikų tėvą vykdyti bendravimo su vaikais tvarką, tačiau tėvas patvarkymų nevykdė, todėl antstolė kreipėsi į teismą, prašydama skirti vaikų tėvui baudą už teismo nutarties nevykdymą.

Pirmosios instancijos teismas paskyrė tėvui baudą už teismo nutarties nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas paliko teismo nutartį nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, nors kasaciniame skunde tėvas rašė, jog įsitikinęs, kad negali būti verčiamas vykdyti savo pareigą bendrauti su vaikais, todėl teismas negalėjo jam skirti baudos už teismo nutarties, kuria patvirtinta jo ir vaikų bendravimo tvarka, nevykdymą.

Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šios pareigos yra abiejų tėvų, jos vykdomos abipusiu tėvų sutarimu, o jei tai nepavyksta, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaikais turi būti vykdoma vaikų interesais, atsižvelgiant į vaikų norus ir juos tinkamai įvertinus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. e3K-3-160-378/2019).