Advokatas Algirdas Bauža

Advokatas Klaipėdoje

Temos

Taikos sutartis

Raminančiai nuteikiantys žodžiai, ar ne?

Juk verčiau bloga taika negu geras karas, sutinkate?

Tačiau, šiuo atveju kalbėsime ne apie kažkokias tarptautines sutartis, bet apie Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reglamentuojamas taikos sutartis.

Manyčiau, kad bet kokį tarp šalių kilusį ginčą geriausia yra išspręsti taikos sutartimi. Tokiu būdu šalys sutaupo laiko, pinigų ir nervų bei išvengia ilgo ir varginančio bylinėjimosi proceso.

CPK 42 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylos šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

Kaip matome, teismas tik išimtinais atvejais nepatvirtintų taikos sutarties, nes tiek imperatyvios teisės nuostatos, tiek viešasis interesas yra nekonkrečios sąvokos ir retokai taikomos.

Mano praktikoje nebuvo tokio atvejo, kad teismas nepatvirtintų taikos sutarties vadovaujantis minėtomis nuostatomis.

Buvo viena byla, kai atstovaujamasis neturėjo mokėti pinigų už automobilio saugojimą, bent jau tikrai ne tokia didelę sumą, tačiau ar išsigandęs kitos šalies kalbų apie galimą ilgą bylinėjimąsi, moralizavimo, jog negražiai elgiasi ir t.t. ir pan., sutiko pasirašyti taikos sutartį ir sumokėti pinigus. Į mano kalbas, jog pagal įstatymą nėra taip, kaip kalba kita šalis, kad jie ne teisybės siekia, o nori nepagrįstai praturtėti jo sąskaita ir t.t., man buvo atsakyta – ai, tiek to, nenoriu bylinėtis. Man bandant teisėjai pasakyti, jog tokia sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, pasakyti kiek galima neutraliau, nes aš atstovauju kliento interesus ir mano nuomonė neturi prieštarauti kliento nuomonei, teisėja atsakė – tai pats klientas sutinka mokėti.

Taikos sutartis patinka ir teismams, nes nereikia nagrinėti bylos iš esmės, užtenka formaliai įvertinti byloje esančius įrodymus bei pasiūlytą taikos sutartį ir pasisakyti ar taikos sutartis neprieštarauja CPK 42 straipsnio 2 daliai.

Iš kitos pusės, teismai vykdo teisingumą, bet vykdo jį pagal byloje surinktus įrodymus, o ne teisingumą abstrakčiai. Kas geriau nei pačios šalys žino kokie tarp jų susiklostė teisiniai santykiai ir sudarydami taikos sutartį jie įtvirtina teisingumą pagal savo supratimą.

Be to, jeigu šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos.

Procesiniame dokumente, kuriuo teismo prašoma patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, turi būti pažymėta, kad pareiškėjams žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės – teismas atsisakytų priimti naują ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį.

Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas dėl taikos sutarties įrašomas į teismo posėdžio protokolą.

Tvirtindamas šalių taikos sutartį teismas priima nutartį, kuria nutraukia bylą.

Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

Atstovavimo teismuose bei procesinių dokumentų rengimo klausimais teiraukitės el. paštu algirdas@bauza. lt arba telefonu 86 9921452, o taip pat Facebook paskyrose.