Advokatas Algirdas Bauža

Advokatas Klaipėdoje

Temos

Dėl kokių klausimų į Aukščiausiąjį Teismą negalima kreiptis?

1. Į Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu galima kreiptis dėl beveik visų apeliacinės instancijos teismo nutarčių ar sprendimų. Tačiau įstatymas gali nustatyti, kad tam tikrų klausimų Aukščiausiasis Teismas nenagrinėja. Pavyzdžiui, kasacine tvarka neskundžiamos:

- nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 151 str. 2 d.). Taigi Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nenagrinėja bylų, kuriose būtų skundžiami teismų procesiniai sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jų galiojimo, panaikinimo, atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir pan.;

- apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl pirmosiosinstancijos teismo nutarties dėl grupės ieškinio priėmimo (CPK 4417 str. 1 d.);

- Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti vaiką ar atsisakyti grąžinti vaiką, bylose dėl neteisėtai išvežto ar kitoje, negu jis nuolat gyveno, Europos Sąjungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų laikomo vaiko grąžinimo (Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 7 str. 6 d.);

- apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kurioje išdėstyti praktiniai nurodymai dėl naudojimosi bendravimo teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 10 str. 5 d.);

- Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties iškelti arba atsisakyti iškelti įmonės bankroto bylą (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 8 d.; civilinė byla Nr. 3K-3-249/2010);

- Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl įmonės bankroto administratoriaus paskyrimo, laikino pavadavimo ar atstatydinimo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 8 d.; civilinė byla Nr. 3K-3-41/2005);

- apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dėl fizinio asmens bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 14 str. 5 d.). Tačiau fizinių asmenų bankroto procese nustatyta galimybė skųsti apeliacine ir kasacine tvarka tiek nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek dėl bankroto administratoriaus skyrimo (civilinė byla Nr. 3K-3-139-421/2015);

- teismo nutartys, dėl kurių negali būti paduodamas atskirasis skundas (civilinė byla Nr. 3K-3-372/2013; 3K-3-436-611/2015);

- teismo sprendimas už akių, kai skundą paduoda šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių (CPK 285 str. 5 d.), teismo įsakymas (CPK 436 str. 7 d.), preliminarus teismo sprendimas (CPK 428 str. 8 d.).

2. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, tikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 str. 1 d.). Vykdydamas kasacijos funkciją, Aukščiausiasis Teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (civilinė byla Nr. 3K-3-405-690/2015). Tačiau Aukščiausiasis Teismas gali įvertinti ir pasisakyti, ar bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai aiškino ir taikė materialiosios ar proceso teisės normas, tiesiogiai susijusias su teisiškai reikšmingais faktais1 (pvz., ar tinkamai buvo taikytos ieškinio senaties, įrodinėjimo, deliktinės atsakomybės institutų nuostatos, sutarčių aiškinimo ir taikymo taisyklės, sąžiningumo koncepcija ir pan.).