Advokatas Algirdas Bauža

Advokatas Klaipėdoje

Temos

O po to apsigalvojo

Sutuoktiniai nutarė nutraukti santuoką, teismas patenkino prašymą, o po to… o po to sutuoktiniai apsigalvojo ir nutarė toliau gyventi santuokoje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas patenkino prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu. Teismo sprendimu buvo patvirtinta ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje kurioje aptarti vaikų gyvenamosios vietos, auklėjimo, tarpusavio išlaikymo, turto padalijimo ir kt. klausimai.

Po teismo sprendimo pareiškėjai ima ir susitaiko, vėl veda santuokinį gyvenimą bei bendrą šeimos ūkį.

Tai gal ir neblogai, pagalvosite jūs, užtenka tų skyrybų šalyje, ko šeimoje nebūna, nesusipratimas ir tiek.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nutarė kitaip ir netenkino pareiškėjų prašymą dėl bylos nutraukimo, nes to nenumato teisės aktai.

Klaipėdos apygardos teismas nutarė kitaip ir patvirtino pareiškėjų atskirąjį skundą – panaikino sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o bylą nutraukė susitaikius.

Pirmoji mintis, gal ir gerai, kad mūsuose pakankamai daug teismų, galime skųstis ir pasiekti norimus rezultatus.

Antra mintis, kad aukštesnės instancijos teismas į situaciją pažvelgė plačiau, tam jis ir aukštesnės instancijos, kad iš aukščiau plačiau matosi (atsiprašau už kalambūrą).

Būtent, apeliacinės instancijos teismas  kaip ir neginčijo pirmosios instancijos teismo nutarties, kurioje nurodyta, kad teisės aktai nenumato teisės pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priimtą sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti, išvados. Neginčijo ta prasme, jog tai numatančios tiesioginės, konkrečios teisės normos nėra, t.y. formaliai žiūrint pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą.

Trumpai perteikiu apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadas:

– jeigu šeimos santykiai nereglamentuoti Civilinio kodekso knygos ar kitų Civilinio kodekso knygų normų, jiems taikomos kitų civilinių įstatymų, reglamentuojančių panašius teisinius santykius, normos (CK 3.4 str. 1 d.). Kai nėra galimybės taikyti įstatymo analogijos, taip pat tais atvejais, kai klausimo sprendimas paliktas teismo nuožiūrai, šeimos santykių subjektų teisės ir pareigos nustatomos remiantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir kitais bendraisiais teisės principais (CK 3.4 str. 2 d.);

– Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali bylą baigti taikos sutartimi. Šalių pateiktą prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo galima laikyti šalių susitarimu taikiai baigti bylos nagrinėjimą. Jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma (CPK 140 str. 4 d.);

– iš šalių pareiškimo dėl susitaikymo ir prašymo nutraukti civilinę bylą matyti, kad jis neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taikos sutarties patvirtinimas ir civilinės bylos nutraukimas neužkirs šalims kelio paaiškėjus naujoms aplinkybėms iš naujo kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo.

Jeigu dar trumpiau suformulavus, kol teismo sprendimas neįsiteisėjo, leiskime žmonėms gyventi santuokoje, apsigalvojo, taikiai sutarė, nutraukime bylą. Nėra tokios konkrečios teisės normos, bet yra teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir kiti bendrieji teisės principai.

P.S. Man visgi įdomu – ar toks apsigalvojimas po kreipimosi į teismą ir po prašymą nutraukti santuoką tenkinusio teismo sprendimo reiškia, kad pareiškėjai gyvens santuokoje ilgai ir laimingai, ar pabandę kartą nutraukti santuoką, neužilgo nutrauks ją dar kartą?