Advokatas Algirdas Bauža

Advokatas Klaipėdoje

Temos

O Lietuvoje – advokatai

Kaip minėjau ankstesniame straipsnyje, Didžiojoje Britanijoje yra solisitoriai ir baristeriai, o Lietuvoje…., o Lietuvoje yra advokatai.

Na va, pasakysite Jūs, kaip ten pas juos gražu, žodžiai kokie įdomūs, ne taip kaip Lietuvoje… Lietuvoje juk ne vienam viskas ne taip, vis tokiems kažkur ten anglijose viskas geriau.

Bet neskubėkime, neskubėkime su išvadomis, prašau.

Advokãtas (lot. advocatus) – „pašauktasis“. Štai taip, žodis “advokatas”, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia “pašauktasis”. Sutikite, netgi labai gražiai skamba. Aš esu advokatas, atitinkamai, ir aš esu pašauktasis. Deja, už gražų žodį, gražų pavadinimą pinigų nemoka, juos reikia užsidirbti, o gražus žodis suteikia ne tik teisių, bet ir pareigų. Tačiau apie tai vėliau.

Advokatas – privatus asmuo; profesionalus teisininkas, teikiantis įvairias teismines ir neteismines teisines paslaugas pvz., konsultacijas, įgaliojamas veikti klientų vardu, ginti jų interesus teisme, taip pat kitose institucijose, įstaigose bei organizacijose, santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis. Advokatas pataria dėl problemų sprendimo nesikreipiant arba kreipiantis į teismą, kitą ginčų sprendimo instituciją: rekomenduoja tam tinkamas teisines priemones veikiant prieš kitą šalį (asmenį, organizaciją), klientų vardu teikia dokumentus, paraiškas, kitaip tvarko klientų reikalus jų vardu santykiuose su priešinga šalimi, kitu asmeniu (verslo bei kitos bendros veiklos partneriu, esamu arba būsimu kontrahentu, skolininku arba kreditoriumi ir t.t.).

Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, jog “Advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokato veikla nėra komercinė ūkinė”.

Nėra komercinė ūkinė veikla, nors anksčiau išvardinta veikla atliekama už atlyginimą (Advokatūros įstatymo 2 str. 1 d.). Tačiau pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą – individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį (2 str. 7 d.).

Kaip matome, advokato veikla nėra komercinė, pagal vieną įstatymą, bet siekianti gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos, pagal kitą įstatymą.

Koks skirtumas, gal pasakysite Jūs, kokia tai veikla, juk kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, nors…. nors tai susiję su mokesčiais.

Kartu būtina pažymėti, kad advokatas atitinkamus teisinius veiksmus gali atlikti tiek už atlyginimą, tiek ir neatlygintinai.

Tai privataus sektoriaus profesija. Profesijos analogija viešajame sektoriuje – prokuroras (dar kitaip vadinamas „valstybės advokatu“, gynėju ar atstovu), ginantis viešąjį interesą ir atstovaujantis valstybei, visuomenės interesams. Šiuo atveju prokuroras yra pareigūnas arba valstybės tarnautojas. Jo veiklą reguliuoja viešoji teisė. Advokato – privatinė bei profesinės veiklos teisė.

Gal pastebėjote, kad neretai kino filmuose prokuroras įvardijamas kaip valstybės advokatas ir man tai patinka, o tai kažkaip perdėtai grėsmingai skamba – valstybės kaltintojas, t. y. valstybės ir dar kaltintojas, kai jo priešininkas – advokatas. Valstybės advokatas ir asmens advokatas labiau atitiktų bylos, proceso dalyvių lygiateisiškumą.

Advokato vardas (titulas) yra saugomas valstybės (kaip ir teisėjo, prokuroro, notaro ar antstolio). Suteikiamas tik nustatyta tvarka, įgijus teisinį išsilavinimą bei atitinkant reikiamą kvalifikaciją. Advokato profesija yra reguliuojama valstybės teisės aktais.

Kadangi Lietuvos baristerių ir solisitorių nėra, tai su klientais bendrauja, sutartis su jais pasirašo ir teisme dalyvauja pats advokatas. Žinoma, didesnėse advokatų kontorose yra sekretorės, administratoriai, o taip pat advokatų specializacija.

Atkreipiu dėmesį, kad aš neužsiimu baudžiamomis bylomis. Teisės fakultete pasirinkau civilinės teisės specializaciją, tai ir toliau joje specializuojuosi. Žinoma, plačiąja prasme, ne tik civiline teise, bet ir darbo, administracine ir kt., išskyrus baudžiamąją teisę.

Su klientais sudaromos teisinių paslaugų sutartys. Jos apima platų sutarties šalių teisių ir pareigų spektrą, o teismui pateikiama atstovavimo sutarti, t.y. Civilinio proceso kodekse numatyta sutartis. Suprantama, kiekvienos sutarties esmę apsprendžia ne pavadinimas, o sutarties turinys, bet kartais keistoka gauti iš kolegos atstovavimo sutartį nesant bylos teisme ir net neminint bylinėjimosi galimybę, pvz. renkant medžiagą, įrodymus būsimai bylai.

Kad nenusibostų, pereisime prie svarbiausio – prie pinigų, t. y. advokatams mokamo atlygio už teisines paslaugas.

Neretai girdžiu klausimus: ar galima mokėti dalimis, atsakymas – galima, tai susitarimo reikalas; ar galima mokėti po bylos išnagrinėjimo – galima, tai susitarimo reikalas; ar galima mokėti iki bylos išnagrinėjimo teisme – galima, tai susitarimo reikalas; ar galima mokėti priklausomai nuo bylos nagrinėjimo baigties – galima, tai susitarimo reikalas.

Kartu noriu pažymėti, kad priėmus palankų teismo sprendimą išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos (teismo priteisiamos) iš priešingos pusės, t. y. mokant po bylos išnagrinėjimo, priklausomai nuo bylos nagrinėjimo rezultatų, šios patirtos kliento išlaidos nebūtų atlygintos iš priešingos pusės.

Be to, mokant po bylos išnagrinėjimo, yra tikimybė, jog klientas nebenorės mokėti sutartos sumos (būna ir tokių klientų). Suprantama, galima kreiptis į teismą, nes sutartis privaloma vykdymui, bet bylinėjantis su klientu advokatas nelabai gražiai atrodytų, manyčiau.

Todėl man priimtiniausias mokėjimas už teisines paslaugas iki bylos išnagrinėjimo teisme, tai nepažeidžia ir kliento interesų, manyčiau.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, patvirtintu Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko raštu, tvirtintos „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“.

Trumpai pasakysiu, jog, pirma, tai rekomendacijos, bet ne privalomas vykdymui norminis aktas, antra, užmokestis skaičiuojamas taikant Rekomendacijose nurodytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, trečia, Rekomendacijos tik dėl užmokesčio civilinėse bylose.

Bet kokiu atveju, kalbant apie užmokestį advokatui, būtina prisiminti Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog tai šalių susitarimo reikalas, bei šio straipsnio 3 dalies nuostatas, jog nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Kadangi ir taip nemažai prirašiau – tuo ir baigsiu rašymą.

Dar būtų galima parašyti apie valstybinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus, apie tai, ar teikiama “pagalba” ar teikiama “paslauga” ir t.t., bet gal kitą kartą, sutarėme?

Turite klausimų – kreipkitės, pagelbėsiu, o dėl apmokėjimo…. susitarsime!

 

#advokatas #attorney #Lietuva #Lithuania