Advokatas Algirdas Bauža

Advokatas Klaipėdoje

Temos

Advokatas Algirdas Bauža atsako (4)

KLAUSIMAS – Esu nesantuokinė dukra ir santykiai su tėvu komplikuoti. Jam dabar 85 metai, bet aiškaus proto. Siekiu tik bendravimo su tėvu, nes jis dabar nepajėgia ateiti pas manęs, o dabartinė jo žmona prieštarauja mano atėjimui pas tėvą į namus. Banali istorija, bet norėčiau konsultacijos tėvystės nustatymo klausimu.

 

ATSAKYMAS – Tėvystė gali būti pripažįstama geranoriškai ir tam reikia kreiptis į notarą. Šiuo atveju, kaip suprantu, tai ne tas atvejas ir kalba eitų apie tėvystės nustatymą, tai nustatinėjama teismine tvarka. Įstatymas tėvystės nustatymo bylose numato bendras įrodinėjimo priemones, pvz., bendrą vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimą, bendrą vaiko auklėjimą, išlaikymą, atsakovo tėvystės pripažinimą ir kt., o taip pat mokslinius įrodymus (DNR ekspertizės išvadas).

Tačiau reikėtų apsvarstyti šį klausimą platesniu aspektu, tame tarpe ko norima, siekiama tėvystės nustatymu. Nustačius tėvystę nepilnamečiui vaikui siekiama prisiteisti išlaikymą, o šiuo atveju tai, atrodo, nėra Jūsų tikslas. Kartu, nustačius tėvystę Jums gali atsirasti pareiga išlaikyti savo tėvą. Žinoma, tėvystės nustatymas sietinas su galimu turto paveldėjimu, bet vėl gi, su turtu paveldimo ir skolos.

Tėvystės nustatymas tiesiogiai nepalengvins bendravimo su tėvu, jeigu kartu su juo gyvenanti sutuoktinė prieštaraus Jūsų atėjimui į jų namus. Tai būtų kito teisminio reikalavimo dalykas, jeigu tiksliau – teismo sprendimo šiuo klausimu vykdymo dalykas.

Taigi, nemanyčiau, kad tai banali situacija. Tuo labiau atsižvelgiant į Jūsų tėvo amžių ir jo galimą dalyvavimą teisminiuose Jums rūpimo klausimo nagrinėjimuose.

 

KLAUSIMAS – Aš su vaiku gyvename Lietuvoje, o sutuoktinis gyvena ir dirba Norvegijoje. Noriu kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kurios valstybės – Norvegijos ar Lietuvos – nagrinėtų tokią bylą, nes vaiko tėvų gyvenamosios vietos skirtingos, o tėvas nori, kad byla būtų nagrinėjama Norvegijos Karalystėje, bet ne Lietuvos Respublikoje ir jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo?

 

ATSAKYMAS – Tėvų, gyvenančių skirtingose valstybėse, ginčai dėl vaikų nagrinėtini toje valstybėje, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.

Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų dėl vaiko normalaus vystymosi, o tokia aplinka jam būtų sukurta, jei vaiko gyvenamoji vieta būtų pakeista nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Tėvas, prieštaraudamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina, nurodo, kad motina be jo leidimo išveža vaiką į užsienį, taip trukdydama jam bendrauti su sūnumi. Teismų praktikoje konstatuojama, kad tėvo (motinos) geranoriškumas, užtikrinant vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, polinkis ne tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaiko gyvenimo klausimais gali būti svarus argumentas, nustatant vaiko gyvenamąją vietą būtent su šiuo asmeniu. Vienas iš tėvų, norėdamas išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienį, turi gauti kito tėvo sutikimą, o jo negavęs – kreiptis į teismą tam, kad gautų leidimą, tačiau tokie reikalavimai netaikytini dėl tėvų laikino išvykimo su vaikais į užsienį.

 

KLAUSIMAS – Kas atsako už automobiliui padarytą žalą dėl kelio trūkumo?

 

ATSAKYMAS – Už žalą, padarytą automobilio savininkui dėl kelio trūkumo (duobės), atsako kelio savininkas, jei jis nėra perdavęs kelio valdymo kitam asmeniui.

Pateiksiu konkretų atveją iš civilinės bylos Nr. e3K-7-105-687/2016: byloje kilo klausimas, koks asmuo ir kokiais atvejais atsako už žalą, padarytą kitiems asmenims dėl kelio trūkumų. Šioje byloje žala buvo padaryta automobilio savininkui, kai jo automobilis buvo apgadintas įvažiavus į duobę vienoje iš Vilniaus gatvių. Gatvė, kurioje atsitiko įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Ją prižiūrėti ir tvarkyti (atlikti gatvės dangos remontą ir priežiūrą, t. y. nuolatinius kelio darbus, siekiant užtikrinti saugų eismą) pagal sutartį, sudarytą su savivaldybe, įsipareigojo UAB „Grinda“. Žalos atlyginimą buvo prašoma priteisti solidariai iš Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsižvelgė į tai, kad savivaldybė ir UAB „Grinda“, sudarydamos sutartį, susitarė tik dėl gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų. UAB „Grinda“ šiuos darbus atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą. Vadinasi, būtent savivaldybė sprendžia, kiek ir kokių darbų reikia. UAB „Grinda“ veikia tik pagal savivaldybės nurodymus. Dėl to teismas sprendė, kad už žalą, atsiradusią dėl gatvės trūkumų, atsako gatvės savininkė – savivaldybė.

Kasacinis teismas išaiškino, kad sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio (šiuo atveju – gatvės) techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina, taigi jam nekyla ir pareiga atsakyti už statinio trūkumais padarytą Už žalą, padarytą automobilio savininkui dėl kelio trūkumo (duobės), atsako kelio savininkas, jei jis nėra perdavęs kelio valdymo kitam asmeniui

Ši pareiga tenka daikto valdytojui ir savininkui (šiuo atveju – savivaldybei). Teismas nepripažino UAB „Grinda“ solidariosios prievolės atlyginti žalą kartu su savivaldybe.