Advokatas Algirdas Bauža

Advokatas Klaipėdoje

Temos

Advokatas Algirdas Bauža atsako (2)

KLAUSIMAS – Žmogus įmonėje dirbo keliasdešimt metų ir darbe nukrito nuo stelažo ir metalinė plokštė nukrito ant kojos, dar stuburo slanksteliai skilo. Darbo inspektoriai perdavė bylą prokurorams, bus teismas. Bet žmogus nenori geranoriškai imti pinigų iš darbdavio, tačiau norėtume žinoti, kiek maždaug galima prisiteisti už padarytą žalą.

 

ATSAKYMAS – Gal nevertėtų atsisakyti geranoriškai mokamų pinigų, nes tai gali būti tikrai geranoriškai mokami pinigai, bet paslėptos prasmės. Tuo labiau, kad prisiteisti, tai viena, o priteistus pinigus gauti, tai kita.

Grįžtame prie klausimo – kiek maždaug prisiteisti? Visų pirma turi būti darbdavio kaltė. Kaltė turi būti išreikšta procentais (gali būti ir pačio nukentėjusiojo kaltės). Po to reikia nustatyti kokio dydžio uždarbio asmuo neteko dėl traumos. Po to nustatyti, kiek jam kompensuos SODRA. Ir po to prisiteisti netektą uždarbį, o taip pat gydymo išlaidas.

Galima prašyti ir neturtinės žalos atlyginimo (dydis neribojamas).

Kadangi neturtinės žalos atlyginimas domina daugelį, tai keli sakiniai apie tai: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą.

Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą ir labai skiriasi nuo turtinės žalos – nėra apčiuopiama ir kažkokiu būdu apskaitoma. Todėl, civilinėje teisėje egzistuojantis visiško žalos atlyginimo principas, veikiantis turtinės žalos atlyginimo atveju, tampa sunkiai įgyvendinamu neturtinės žalos atvejais. Pastaroji yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (2006-08-19 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos objektu yra svarbiausios žmogaus vertybės, įstatymais siekiama maksimaliai jas apsaugoti, todėl draudžiama apriboti ar panaikinti civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą.

Paminėtina, kad prie neturtinės žalos gali būti priskiriami ir išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis. Pavyzdžiui, fizinių sužalojimų atveju – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant kitas operacijas ir pan. Susirūpinimas dėl būsimųjų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas.

Tačiau ne bet koks susirūpinimas ar nerimas traktuotinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Rūpesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neišvengiama būtinybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas.

Išvada – konkretų atsakymą duos konkretus advokatas už konkretų atlygį matydamas konkrečius dokumentus.

 

KLAUSIMAS – Su vyru santuokoje išgyvenau 18 metų, bet sužinojau, kad jis man yra neištikimas. Esame užgyvenę du namus, paėmę paskolą. Norėčiau žinoti, kas manęs laukia po skyrybų, nes turime du vaikučius, o aš jau kartą jam buvau atleidusi neištikimybę.

 

ATSAKYMAS – Neištikimybės faktą reikia įrodyti ir tada galima nutraukti santuoką teismine tvarka dėl sutuoktinio kaltės. Tai suteikia teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, dovanų susigrąžinimą.

Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir kitus su ištuoka susijusius klausimus: sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, bendro sutuoktinių turto ir prievolių (skolų) padalijimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo bei santuokinės pavardės pasilikimo (nepasilikimo).

Neištikimybės faktas betarpiškai neįtakoja santuokinio turto ir skolų padalijimo, nepanaikina įstatyminės prezumpcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.