Advokatas Klaipėdoje
Auginu sūnelį, bet su vaiko tėvu gyvenu neįregistravusi santuokos ir jis vaiko gimimo dokumentuose nenurodytas kaip vaiko tėvas. Noriu kreiptis į teismą, kad vaikui būtų priteisti alimentai iš vaiko tėvo, bet jis nori tėvystės įrodymų, nors DNR tyrimui neturi pinigų. Aš irgi tam neturiu lėšų. Ką tokiu atveju daryti?
Civilinio kodekso 3.148 straipsnis “Tėvystės nustatymo pagrindai” nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.
Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.
Kaip matome, ekspertizės išvados nėra vienintelis įrodymas tėvystei nustatyti. Tiesiog teismų praktikoje tai dažniausiai naudojamas įrodymas dėl jo patikimumo nustatant vaiko kilmę. Tačiau jeigu šalys atsisako ekspertizės, tai teismas tėvystę nustatys remdamasis kitais įrodymais: bendras tėvų gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai, pvz. laiškai.
Grįžtant prie klausimo dėl ekspertizės apmokėjimo, tai ekspertizės atlikimo išlaidos apmokamos iš teismo nustatytos sumos ir šalies (šalių) iš anksto sumokėtos sumos. Tačiau jeigu ekspertizė skiriama teismo iniciatyva, šios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto. Deja, žinant teismų finansines galimybes (nedideles), teismų finansavimą (nepakankamą) vargu tikėtis, kad ekspertizės išlaidos tėvystės nustatymui bus apmokėtos iš valstybės biudžeto. Tokios šios dienos realijos…..
Civilinio kodekso 3.192 straipsnis “Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus” 1 dalis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymas vaikui iš tėvo bus priteistas (tik tėvui dirbant nelegaliai teismas neturės įrodymų apie jo gaunamą uždarbį ar kitas pajams, todėl bus sunkiau nustatyti išlaikymo vaikui dydį). Įstatymas nenustato jokių išlaikymo ribų (maksimumo ar minimumo). Yra tik orientaciniai tokio išlaikymo dydžio kriterijai, pvz. vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai (gabaus vaiko, kuris papildomai mokosi muzikos, dailės ar kitų dalykų, poreikiai didesni), sveikatos būklė (silpnos sveikatos, sergančio vaiko didesnį išlaikymo dydį lemia medikamentų, geresnio maitinimo poreikis), amžius (augant vaiko poreikiai didėja).
Tėvų galimybės siejamos su jų turimu turtu, turtine padėtimi (darbo užmokestis ar kitoks atlygis yra tik viena iš turto formų), o vaiko poreikiai sprendžiami kiekvienu atskiru atveju. Jeigu ypatingų poreikių vaikas neturi (liga, spec. mokymas ir pan.), tai dydis priteisiamas pagal susiklosčiusią teisminę praktiką, pvz. ne mažiau už minimalų gyvenimo lygį.
Tačiau sunki vaiko tėvų turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės. Kadangi nepilnametis yra nedarbingas, tėvų teikiamas išlaikymas gali būti vienintelis jo gyvenimo šaltinis, todėl išlaikymas gali būti priteisiamas ir iš tėvų, kurie gauna tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas.
Tinkamai suruošus dokumentus teismui kiekvienu atskiru atveju teismas turės daugiau įrodymų priteisti vaikui įstatymo reikalavimus atitinkantį išlaikymą.
Kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą.
Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis arba konkrečia pinigų suma, arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą.
Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba atribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.
Tėvui vengiant mokėti išlaikymą vaikui kaupsis skola ir jo atžvilgiu bus imtasi teisinio poveikio priemonių už vengimą išlaikyti vaiką (vaikus).
Vėliau teismas pagal ieškinį gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai. Teismas taip pat gali pakeisti priteisto išlaikymo formą.